Sportiniai pasiekimai: Daugilė, būdama 16 metų, gynė Lietuvos vardą žaisdama Lietuvos jaunučių rinktinėje (2012 m. Europos U16 merginų čempionatas). Taip pat sportininkė apsivilko Lietuvos rinktinės marškinėlius 2013 metais pasaulio 19-mečių merginų krepšinio čempionate. Čia ji buvo nepralenkiama blokuotų metimų statistikoje. Jos vidurkis 3 blokai per rungtynes buvo geriausias šioje kategorijoje. Reikia pastebėti, kad tuo metu, Daugilei buvo tik 16 metų. Tą pačią 2013 metų vasarą krepšininkė su U18 Lietuvos rinktine žaidė Europos čempionate. Po metų – aštuoniolikos, ji taip pat žaidė Lietuvos jaunių rinktinės sudėtyje U18 Europos čempionate. Ir 2015, ir 2016 metais Daugilės vasaros buvo skirtos rinktinės stovykloms. Tais metais ji atstovavo Lietuvai U20 merginų Europos čempionatuose. Daugilė taip pat buvo pakviesta ir žaidė už Lietuvos moterų krepšinio rinktinę LT 2017 ir 2018 metais.
2015-2016 bei 2016-2017 metų krepšinio sezonuose D. Šarauskaitė žaidė Lietuvos moterų krepšinio lygoje už Vilniaus „Kibirkštį“.
2017-2018 m. sezone Daugilė ragavo legionierės duonos, atstovaudama Košičės Good Angels komandą Slovakijoje.
2018-2019 m. sezoną krepšininkė pradėjo Torunės Energa klube Lenkijoje, o 2019 metų sausio pradžioje prisijungė prie Kauno Aisčių-LSMU komandos, kuri žaidžia Lietuvos Moterų lygoje.
2019 metais, centro puolėja po dviejų metų pertraukos grįžo į Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ komandą, kurioje ir tęsia savo krepšininkės karjerą.
Taigi, Daugilės atsakymai:
1. Kiek Jums buvo metų, kai atėjote į pirmąją krepšinio treniruotę?
Atėjau 11 metų. Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinėje mokykloje (dabar – Jurbarko Vytauto Didžiojo progimnazija) kūno kultūros mokytoja Laimutė Stanienė pakvietė mane lankyti krepšinio treniruotes. Po dviejų metų, kai jau buvau 13, išvažiavau į Vilniaus sporto internatą, kur ir tęsėsi mano pažintis su krepšiniu.
2. Kokių dar sporto šakų treniruotėse apsilankėte vaikystėje?
Lankiau lengvąją atletiką, dziudo. Taip pat bandžiau futbolą.
3. Koks sportininkas Jums buvo pavyzdys, kai susipažinote su krepšiniu?
Tokio konkretaus pavyzdžio nelabai ir turėjau, jie ištisai keitėsi. Stengdavausi lygiuotis į tą, kuris tuo laikotarpiu geriau sužaisdavo.
4. Gal pasidalinsite įsimintiniausiu Jūsų sportinės karjeros įvykiu?
Tai turbūt būtų labai neseniai įvykęs (2020-02-29) Lietuvos moterų lygos - Baltijos čempionato pusfinalis. Rygoje vykusiame Final 4 dėl patekimo į finalą žaidėme prieš Kauno Aistes-LSMU. Visos rungtynės vyko taškas į tašką. Pasibaigus pagrindiniam rungtynių laikui, rezultatas buvo lygus, tad žaidėme pratęsimą. Jo vieno neužteko išsiaiškinti komandai nugalėtojai. Pratęsimai buvo net 3. Visas šias papildomas 15 minučių mano komandoje žaidėme tos pačios 5 žaidėjos, nes kitoms komandos draugėms rungtynės buvo pasibaigusios dėl išnaudoto pražangų limito. Atsimenu, prasidėjo 3 pratęsimas, apie 50 minutė, ir kojas, ir protą užvaldo belen koks nuovargis, atrodo vietoje judi.. Bet turi kovot, turi nepasiduoti, tada „lipau“ per save ir žaidžiau. Deja... Po įtemptos kovos nusileidome varžovėms. Buvo labai liūdna, nes reguliariame sezone buvom visas rungtynes prieš jas laimėjusios.
5. Kokia sporto šaka Jums dar patinka ar domitės, o galbūt nepraleidžiate nei vienų varžybų?
Patinka stebėti ir žaisti tinklinį. Po krepšinio sezono vasaros metu žaidžiu tinklinį su draugais. Taip pat nuolat stebiu lengvąją atletiką. Nepraleidžiu Olimpinių Žaidynių, žiūriu visus Lietuvos sportininkų pasirodymus ir aišku labai „sergu“ už juos.
6. Ir pabaigai: Ko palinkėtumėte Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centro sportininkams šiuo neįprastu Lietuvoje laikotarpiu?
Neapleisti savo fizinės formos, kad ir kaip sunku. Kad ją palaikyti, nebūtinai reikia specialaus inventoriaus, svarbu yra noras. Visada į darbą galima pasitelkti savo kūno svorį, tai puiki darbo priemonė.
Jurbarko rajono KKSC informacija
